Kreivi, pažeisti ar prarasti dantys, uždegimo apimtos dantenos – ne tik estetinė ar funkcinė problema. Pasak odontologijos klinikos „Skaitmeninės šypsenos“ gydytojos odontologės Alantos Girdvainytės, dažnai tai lemia ir didelį emocinį diskomfortą. Estetiškai nepatrauklią šypseną turintys žmonės ima slėptis ne tik nuo fotoaparato ar veidrodžio, bet ir nuo aplinkinių. Jie mažiau šypsosi, vengia viešumos ir socialinių situacijų, kuriose tektų valgyti ar bendrauti.
„Žemas savęs vertinimas, nepasitikėjimas savimi – dažni psichologiniai sunkumai, kuriuos stebiu dirbdama su tokiais pacientais. Jie jaučia gėdą, kaltina save dėl žalingų įpročių ar dantų nepriežiūros, o kai kurie ilgainiui visiškai užsisklendžia savyje“, – sako gydytoja.
Daugeliui harmoningos šypsenos atkūrimas – tai ne šiaip estetinis pokytis. Tai galimybė sugrįžti į gyvenimą, į žmones. A. Girdvainytė tvirtai tiki, kad estetiškai patraukli šypsena yra itin svarbus žingsnis psichologinės gerovės link.
„Tai ne tik kramtymo funkcijos ar aiškesnės kalbos atkūrimas. Tai – pasitikėjimo savimi grąžinimas. Matau, kaip po atlikto gydymo keičiasi žmogaus laikysena, kaip jis ima daugiau šypsotis, atviriau bendrauti – tai neįkainojama“, – dalijasi specialistė.
Gydytojos odontologės teigimu, šypsena labai stipriai veikia mūsų bendravimą su aplinkiniais. Ji lemia pirmą įspūdį, emocinį ryšį ir mūsų savivertę.
„Atsimenu pacientą, kuris prisipažino, kad atėjo pas mane tik todėl, kad tai padaryti jį nuolat ragino žmona. Taigi, daili šypsena ne tik puošia, bet ir padeda puosėlėti santykius“, – sako A. Girdvainytė.
Pašnekovė pasakoja, kad po šypsenos atkūrimo pacientai dažnai grįžta su nauja energija – drąsesni, pozityvesni. „Būna, kad pasižiūrėję į veidrodį ir pamatę naują šypseną, kai kurie tiesiog pravirksta. Pamenu, viena pacientė tiesiog pašoko nuo kėdės, mane apkabino ir nepaliaujamai dėkojo, kad grąžinau jai ne tik šypseną, bet ir pasitikėjimą“, – prisimena gydytoja.
Gydytoja odontologė Alanta Girdvainytė specializuojasi estetiniame plombavime ir dantų tiesinime skaidriomis kapomis. Pasak jos, šypsenos atkūrimas – ne tik technika, bet ir jautrus procesas, kuriame labai svarbu įsiklausyti į paciento lūkesčius.
„Pirmiausia atidžiai išklausau – ko pacientas nori, kokie jo lūkesčiai, kokios galimybės. Tik tada galime priimti sprendimą, kuris bus ir veiksmingas, ir priimtinas žmogui tiek emociškai, tiek finansiškai.“
Esant poreikiui, į pagalbą ateina visa klinikos komanda: nuo higienistų iki burnos chirurgų ir protezuotojų. „Dirbdama su stipria profesionalų komanda, kiekvienam pacientui galiu pasiūlyti individualų, visais atžvilgiais jam tinkamiausią sprendimą“, – pabrėžia gydytoja.
Gydytoja sako, kad vienas dažniausių mitų, su kuriais jai tenka susidurti kasdieninėje praktikoje yra nuomonė, kad „tvarkytis dantis man jau per vėlu“. Pasak jos, šį sakinį dažniausiai ištaria vaikus pas odontologą atvedę tėvai ar vyresnio amžiaus pacientai, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių ilgai atidėliojo vizitą.
Tėvai dažnai linkę investuoti tik į savo vaikų gražią šypseną, tačiau „numoja ranka“ kuomet kalba pasisuka apie jų pačių savijautą ir norus. Pakalbinti, suaugusieji prasitaria, kad visada svajojo turėti gražią šypseną, bet įsitikinę, kad ką nors pakeisti jau beveik neįmanoma ar bus itin brangu.
„Visada pabrėžiu – šypsena neturi amžiaus. Jeigu jaučiate diskomfortą kalbėdami, drovitės šypsotis ir norite kažką keisti, net ir mažas žingsnis – konsultacija – gali tapti didelių pokyčių pradžia“, – sako A. Girdvainytė. O išankstinė nuomonė dėl didelių išlaidų ne visada pasitvirtina. Gydytoja ragina nebijoti kreiptis pagalbos, nes kartais net ir nedidelė intervencija su minimaliomis investicijomis gali ženkliai pagerinti šypsenos estetiką, o tuo pačiu – ir gyvenimo kokybę.
„Norisi, kad žmonės suprastų – šypsenos atkūrimas nėra tik estetika. Tai pasitikėjimas, laisvė, džiaugsmas, tai – mūsų emocinė savijauta. Netekę jos – dažnai netenkame dalies savęs. O sugrąžindami – atrandame iš naujo“, – baigdama pokalbį pabrėžia gydytoja odontologė.
Šiuo metu gydytojas neturi laisvų laikų registracijai